Atia vasara 2008.08.31

Vasaros palydėtuvės... Rudens sutiktuvės... Visuotinė klubo džipų bei klubo narių su šeimomis mobilizacija....

Kai medžių viršūnėse rudens auksu pasidabinę tango šoko margaspalviai lapai, kai paukščiai kėlė galvas, kai ruošėsi palikti savo gimtuosius lizdus, nedidelė grupelė žmonių palikusi savo šiltas lovas, prižadinę vaikus, žmonas ir drauges, lėkė savaisiais plieniniais, kiek bildančiais ar sveiką dūmų debesiuką rodančiais mašiniukais, na, buvo ir labai didelių „traktorių“ arba „raketų.“ Nieko naujo, kad visi susirinko, pasikalbėjo, pasierzino ir patraukė miškų link. Gąsdindami bobutes, kitus eismo dalyvius visi lėkėm išsipurvint. Pagaliau pasiektas tikslas nuteikė gerai. Visi šokome į pirmą balą, joje deramai išsipurvinom, toliau važiuoti mažesnio pravažumo džipams buvo per sunku, todėl vieni nusuko ir važiavo lengvesne trasa, kuri pareikalavo vieno iš labiausiai „rūkstančiojo“, tačiau drąsiausiai važiuojančio džipo, priekinio pusašio gedimo... nors tai nesutrukdė važiuoti toliau, na, ne giliausiomis vietomis, bet kartu su visais. Įveikus tunelį visi jautėsi užsitarnavę valgio pertraukėlę, po kurios laukė smėlyno išbandymai, traukos lenktynių elementai ir šiaip pakvailiojimai. Tada vieni, na, kuriems mūsų važiavimas atrodė per sunkus pasuko savo keliais, kiti traukė link kadaise (pavasarį) buvusių ilgųjų – mažųjų Venecijos kelių, kurie dabar sausi kaip ši rugsėjo pirmoji. Taigi, netikėtai, visai nelauktai ėmė ir sugedo "džipysto turysto" vairo traukė traukelė ... (ačiū aukščiausiajam, kad miške, o ne ant asfalto ... brrrr ...) Tuomet teko stoti viduryje miško ir gerų organizacinių pastangų dėka lėkti į Jonavą tobulinti silpnosios grandies. Kol vyko šis procesas keletas entuziastų išlėkė paieškoti balų balelių, vieno šturmano dėka, klubo bene pikčiausias ekipažas, kurio nariai neretai ima ginklus į rankas, ėmė ir krito nekaltoje baloje.... teko kviestis pagalbon kolegas, finale dvi gervės vargais negalais atliko savo darbą ir durpė buvo nugalėta.
Išvados: gedimai jokie nebaisūs, vairo, tiltų, variklio kaitimo (prabangiausias, itališka oda dvelkiantis automobilis buvo nuolatos girdomas šaltu vandieniu, nes karštas imdavo ir išvirdavo), ar net kolektyvinės avarijos (3 ekipažai tapo vienu kūnu ir siela) netrukdė mums palydėti vasarą. Išlydėjom vasarą, laukiame lietingo, šlapio ir labai tinkamo pasivažinėjimams rudens.