Kazlai 2008.09.13

Pasakėčia, kaip "Bekelės mėgėjai" turizmą organizavo

Pasaka nebus apie kažkokius stebūklus, nebus joje drakonų, riterių ar karalių (nerūkom mes arba nerūkom tiek daug). Mūsų pasaka pasakoja apie šaltus rytus, skaudančias bernelių galveles ir apie lūžtančius džipelius, apie dienas, ilgas kaip savaitės, apie draugus, kurie linksmi tarsi laimėję "meleoną". Taigi, mūsų klubas organizavo turizmo klasei skirtas linksmybes, na, gal ir galvos skausmą, bet juk neviskas šiame pasaulyje tobula, taip, kaip ir mes ir mūsų džipai. :) taigi, viskas, kas vyko renginyje "Bagotoji – Agurkiškė 2008" galima papasakoti taip...beje, atsisėskit, nurimkit ir klausykitės pasakos, skirtos "dydeliems" berniukams:

"Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas
Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.
Vėl kasdien daugiaus ji mums savo spindulį slepia,
O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia.
Vėjai su sparnais pamaži jau pradeda mūdraut
Ir šilumos atstankas išbaidydami šlamščia.
Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo
Irgi senystę jau graudena kailinius imtis.
Mes gi jus trasą pralektį siunčiam,
O kitus pažiūrėt ir pasdyvit raginam.
Ir valgius drungnus bei „šiltą“ gėralą pliumpyt.
   Žemė su visais pasaliais įmurusi verkia,
Kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko.
Kur pirm viens tiltas lengvai mums pavežė naštą,
Jaugi dabar keturiais mudais pavažiuoti nepigu.
Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai
Irgi žemes biaurias išplėšdams teskina šmotais.
Vei laukų sklypai visur skendėdami maudos,
O lytus šturmanams teškėdams nugarą skalbia.
Gervės su blogais salnikais vandenį surbia
ATV biaurius purvus kaip tašlą mindami minko."

Labos nakties, mieli džipistai ir jų žmonos..žmonos...:)

P.s jei pasaką supratot, jūs šaunuoliai, jei ne, tiesiog foto žiūrėkit...