Vasario 16 2009.02.16

Šeimyninė – turistinė "pakatuškė"
Arba "Lietuvi, sulaužyk savo abejingumą kaip ledą laužai su džipu ir pasakyk, kad tu patriotas"

Minėdami vasario mėnesio 16-tąją dieną esančią progą "Bekelės Mėgėjai" išsiruošė į lengvą, kuri vėliau pasirodė, oj, kokia sunki šeimyninę – turistinę "pakatuškę". Prisipirkę visokių skanumynų gardumynų patraukėme link miško. Kolonoje buvo tiek "Raudonas velnias"(Red Devil) - Rokas, Ispanas, Toyotų žudikas, kovinė ir turistinė Toyotos, plentinė Frontera, japoniškas šeimyninis autobusas ir "Vralglerys". Rūkla mus pasitiko gražiai pasidabinusi baltu sniegu, o netikėtai sniegas ir "Roką" sukirto, mat strigo "rasdatkė", bet mums jau nebenaujiena gedimų pašalinimai miške, tad viskas buvo greitai sutvarkyta. Ir linksmai lėkdami smėlio kalvelėmis mes judėjome link "laikinojo įšalo žėmės". Balos buvo padengtos ledu, kuris tik užvažiavus lūždavo, todėl strigo visi. O strigo taip, kad hidraulika darbo turėjo, trosai plyšo, Patrol‘ai skraidė. Prisiminėme Kalėdas, padūsavome ir traukėme toliau... Netikėtai ir "Tunelio" atkarpą įveikėm, jautėmes nusipelnę pasistiprinti, tą ir padarėm. Popiet prasidėjo fokusai. Pakvailioję, pasivažinėję ratais mes patraukėme senai pramintais takais per molynus, kurie mūsų laukė pasislėpę po ledais. Šeimyniškiausias ir labiausiai autobusiausias ekipažas patraukė link namų, o mes važiavome link taško "L" – ledas, labai lūžtantis ledas. Rūkėme, keikėmės, gelbėjomės besigervindami, drąsiai judėjome priekin. Miškas pareikalavo aukų, linko geležis, bortavosi padangos, bet mums tai nekliūtis. Sutemo, laikas namo, bet tai dar nepabaiga. Bevažiuojant vienas iš didesniųjų automobilių, beje, labiausiai raudonas, na, nepaslaptis, "Rocky" arba tiesiog "Rokas" pametė ratą, prarado hub‘ą... bet, jau sakiau, kad mes nebenaujokai, tad vežamės viską, ko reikia mūsų technikai tvarkyti. Viską susirinkę patraukėme namo, į šiltus garažus, į jaukius namus, į minkštus patalus...

"Apšerkšnyję mūsų Rūkla
balta balta, kur dairais.
Ilgą tekstą rašo Juras vakarais.
Apie klaidžią Rūklą pogalais,
ledą, kuris lūžta ištisai.
Apie Raimio Toyją, Lino Trulį,
kurs paskrido link dausų,
Apie Carą, piktą Ropkę,
apie brendį, kuris teška iš stoparikų rimtų.
Apie Sriubą ir jo Toyją,
kuri traukia Frontę su vargais.
Monterėjus vienu tiltu rieda,
juodas dumblas po ledu,
varo Rokas nepalikdamas pėdų.
Tomas gero būdo, bet aliukas jau į pabaigą,
tad ir pasaka baigta... "